Laiko planavimas

Laiko planavimo įrankis , Laiko valdymas, Laiko Planavimas, Pagrindiniai laiko planavimo metodai, Laiko planavimo ir kontrolės įrankiai



Vos kelios papildomos valandos per dieną

 skirtos mokslui,
bendravimui su šeima

ir laisvalaikiui, tobulėjimo kreivę pasuka

 link turtingesnės
visuomenės ir

 pradeda traukti ją iš
skurdo.

Galima sumeistrauti geresnius įrankius,

išmokti skaityti, rašyti, verstis.

Gyvenki nuolat jausdamas/a laiką ir rask laiko svarbiems
reikalams;



· Surask laiko darbui – tai sėkmės sąlyga;

· Surask laiko apmąstymams – tai veiklumo sąlyga;



· Suraski laiko žaidimams – tai jaunystės laikas;

· Surask laiko mokymuisi – tai žinių pagrindas;

· Suraskite laiko džiaugtis – tai laimės sąlyga;

· Suraskite laiko svajonėms – tai palaima, kelias,
žvaigždės;



· Suraskite laiko meilei – tai tikras gyvenimo džiaugsmas;

· Suraskite laiko linksminimuisi – tai sielos vaistas.

Pirmiausia tam, kad žinotume, kur dingsta mūsų
laikas, atpažinkime dažniausiai pasitaikančius laiko vagis:

1) Nemokėjimas planuoti savo laiko

 2)Nemokėjimas suskirstyti darbus pagal
prioritetus

3) Svarbių reikalų atidėliojimas

4) Nemokėjimas pasakyti „Ne“

5) Nemokėjimas deleguoti darbų

6) Kelių darbų atlikimas vienu metu

7) Negebėjimas susikoncentruoti

8) Blaškantys veiksniai, pavyzdžiui,
telefono skambučiai, el.paštas, facebook ir kt.

9) Poilsio, ypač miego, trūkumas

10) Televizorius, žaidimai ir kitos pramogos
internete

Laiko planavimas yra įgūdis, kuris
nesusiformuoja per kartą, tačiau galima nesunkiai to išmokti. Visų pirma tam
reikia nustatyti, kurie darbai yra svarbiausi ir išmokti visus darbus
paskirstyti laiko atkarpose. Rekomenduojama darbus suplanuoti iš vakaro.
Dažniausiai pakanka skirti 10 minučių kitos dienos darbams suplanuoti. Kaip
nuosekliai tai padaryti?

Norint susidaryti darbotvarkę, pirmiausia reikia
žinoti, ką mes turime atlikti. Šiam tikslui galime pasidaryti „reikia padaryti“
sąrašą. Būtų gerai visus darbus susižymėti popieriaus lape, kad tikrai
nepraleistume nei vienos užduoties.

Pavyzdžiui:

Nupirkti dovaną draugės gimtadieniui,
paskambinti santechnikui, užbaigti ataskaitą, pasikeisti automobilio padangas,
užsirašyti į italų kalbos kursus, apsipirkti savaitei, nueiti į naują kavinę,
perskaityti knygą, nupirkti sūnui natų sąsiuvinį, surasti siuvėjos kontaktus ir
nusiųsti juos mamai, atsakyti į laišką...

Čia matome ilgą darbų sąrašą, tačiau darbai nėra
išskirstyti pagal svarbą, todėl nežinia, kurio imtis pirma. Suskirstyti darbus
į prioritetinius ir ne tokius svarbius galime pasinaudoję ABC arba Eisenhower
matrica.

ABC metodas

Kiekviena raidė žymi darbų svarbą:

·                                
A – labai svarbūs ir skubūs darbai

·                                
B – svarbūs, bet ne tokie skubūs darbai

·                                
C – nieko tokio, jei šiandien šių darbų nepadarysiu

Perkelkime tą patį darbų sąrašą į ABC lentelę

A	B	C
užbaigti ataskaitą	pasikeisti automobilio padangas	nupirkti dovaną draugės gimtadieniui
atsakyti į laišką	apsipirkti savaitei	užsirašyti į italų kalbos kursus
	nupirkti sūnui natų sąsiuvinį	nueiti į naują kavinę
	paskambinti santechnikui	perskaityti knygą
		surasti siuvėjos kontaktus ir nusiųsti juos mamai

Dabar matome, kad A grafoje esantys darbai yra
degantys, B – taip pat svarbūs, bet ne tokie skubūs, o C grafoje esančius
darbus galėsiu atlikti šiandien, jei liks laiko, tačiau galiu juos atidėti ir
kitai dienai.

Eisenhower matrica

Eisenhower matrica darbus siūlo skirstyti šiek
tiek kitokiu principu:

·                                
Skubu ir svarbu: visi „degantys“ darbai, terminai ir pan.

·                                
Neskubu, bet svarbu: darbai, kurie yra svarbūs, bet gali palaukti

·                                
Skubu, bet nesvarbu: visokie pašaliniai darbeliai ir trukdžiai, pavyzdžiui,
bendravimas socialiniuose tinkluose

·                                
Neskubu ir nesvarbu: veikla, kuri tiesiog švaisto laiką, darbų atidėliojimas

Kaip matome, pagal Eisenhower metodą darbai
skirstomi kiek griežčiau. Deja, malonumai dažniausiai patenka į „neskubu ir
nesvarbu“ skiltį.

	Skubu	Neskubu
Svarbu	užbaigti ataskaitą atsakyti į laišką	pasikeisti automobilio padangas apsipirkti savaitei nupirkti sūnui natų sąsiuvinį paskambinti santechnikui nupirkti dovaną draugės gimtadieniui užsirašyti į italų kalbos kursus
Nesvarbu	surasti siuvėjos kontaktus ir nusiųsti juos mamai	nueiti į naują kavinę perskaityti knygą

Ką darome tuomet, kai išskirstėme, ką turime
atlikti? Vykdome planą! Mūsų nelaimei, dažnai šiame žingsnyje suklumpame, nes
kartais pristrūksta valios imti ir padaryti. Pavyzdžiui, darbe užuot rašę
ataskaitą, atsakome į daug ne tokių skubių laiškų tikėdamiesi, kad jau tuoj ir
prisiruošime sėstis prie ataskaitos. Kaip to išvengti? Man labai patiko A.
Landsbergienės pristatytas patarimas „Suvalgyk varlę“. Jis sako, kad pirmas tos
dienos darbas turi būti tas, kuris yra pats nemaloniausias. Atlikę šį darbą
galėsime ramiai vykdyti kitas užduotis, nes su pačia baisiausia jau būsime
susidoroję. Jei vis vien labai sunku prisiversti padaryti šį darbą,
pagalvokite, kokios bus pasekmės, jei šio darbo neatliksite.

Kaip dar galite sau
pagelbėti ir sutaupyti laiko?

1) Skaičiuokite. Jei jums neaišku, kur dingsta
jūsų laikas, stebėkite save ir skaičiuokite kiek laiko užtrunkate ką nors
atlikdami – pradedant rytine ruoša ir baigiant ėjimu miegoti. Galite labai
nustebti pamatęs, kur dingsta jūsų laikas.

2) Išmokite pasakyti „Ne“ tiems, kurie eikvoja
jūsų laiką.

3) Deleguokite darbus. Galbūt nupirkti maisto
produktų savaitei gali kitas jūsų šeimos narys ir jums patiems nereikia to
daryti?

4) Leiskite kitiems padėti. Jei kolegos ar
šeimos nariai siūlo jums pagalbą – priimkite ją.

5) Tarp užduočių darykite pertraukas. Atlikus
užduotį leiskite sau kelias minutes atsikvėpti ir su nauja energija kibkite į
kitą.

6) Jei užduotis yra sudėtinga, padalinkite ją į
mažesnius žingsnius ir sudarykite jų vykdymo planą.

7) Nepamirškite savęs apdovanoti už atliktą
užduotį! Galite suvalgyti gabalėlį šokolado ar, jei labai labai norisi,
pasitikrinti savo facebook profilį, o tada vėl grįžti prie darbų.

12 praktinių taisyklių efektyviai darbo dienai

RYTAS

1. Atsikelkite tokiu
laiku, kad spėtumėte be skubėjimo ir įtampos:

- nueiti į dušą;

- 10 min. skirti lengvai mankštai;

- papusryčiauti;

- 5 min. skirti ramiam pamąstymui apie tai, ko norite pasiekti per dieną.

Kokia iš viso to nauda? Po dušo ir mankštos Jūs jausitės
daug energingesni ir žvalesni. Pusryčiai – kuras Jūsų organizmui. Jei manote,
kad jie nesvarbūs, žinokite, jog šio „kuro“ trūkumas darbo dienos metu
pasireikš tokiais simptomais, kaip pablogėjusi atmintis, staiga sumažėjęs darbo
produktyvumas ir susierzinimas. 5 min. skirtos apmąstymui garantuos, kad
pasiimsite visus reikiamus tai dienai popierius ir daiktus, o tai leis
sutaupyti papildomą valandą, jei tektų grįžti kažko, ką būtumėte pamiršę. Tos
pačios 5 min. padės Jums geriau nusiteikti darbui. O didžiausia visų šių
rytinių ritualų nauda – iš namų Jūs išeisite būdami išties geros nuotaikos. Bet
kokia vidinė įtampą, stresas, skubos jausmas ar nerimas, Jūsų energijos
resursus skirtus visai dienai, „sudegina“ per keletą valandų, tad nieko keisto,
kad antroje dienos pusėje Jūs jaučiatės pavargę ir išsekę.

Jei atsikelti tokiu metu, kad spėtumėte kokybiškai
pradėti dieną, nepavyksta, gali būti keletas priežasčių: per vėlai einate
miegoti; dienos metu patiriate daug neigiamų emocijų ir streso, o tai Jus
išsekina; nevakarieniaujate arba prieš miegą valgote nesveiką, Jums netinkantį
maistą; manote, kad Jus pilnai tenkina toks gyvenimo ritmas, kokį gyvenate
dabar, tad nededate reikiamų pastangų jo keisti. Tai, jog žmogui reikia 8 ir
daugiau valandų miego – mitas. Man pilnai pakanka 6,5. Pažįstų daug žmonių,
kurie miega dar mažiau, o gyvena itin intensyvų gyvenimą ir jaučiasi puikiai.
Čia viską lemia tik Jūsų gyvenimo būdas.

2. Pradėkite darbą
tuo pačiu metu. Žmogus – gamtos dalis. Gamta puikus harmonijos ir
balanso pavyzdys. Norite to paties balanso savo veikloje – mokykitės iš gamtos.

Jei paisysite vienodo darbo pradžios laiko, turėsite daug
daugiau energijos visai darbo dienai ir ugdysite savidiscipliną, kuri tikrai
daug kur pravers. Laikas iki 12 val.
daugeliui pats produktyviausias, tad ir investuoti jį reikia į tai, kas svarbiausia.

Kas dažniausiai trukdo pradėti darbą numatytu laiku?
Pokalbiai su netikėtai sutiktu kolega apie „orą ir bites“? Naršymas naujienų
portaluose? Su darbu nesusiję, telefono skambučiai?

3. Skirkite 10 min.
dienos darbų plano apžvalgai, o jei tokio plano neurite – būtinai sudarykite.

Efektyvūs ir sėkmingi žmonės jau seniai pastebėjo, kad 10
minučių skirtų planavimui sutaupo iki 2 val. (!) laiko darbo dienos metu.
Turint planą Jūsų darbas tampa nuoseklus ir daug produktyvesnis. Jūs aiškiai
matote, ką turite padaryti per dieną ir žinote, kurie darbai yra svarbiausi.

Dažnai pastebiu, jog tie, kurie savo darbų neplanuoja,
dienos metu padaro nuo 40 iki 60 proc. Mažiau, nei veiklas planuojantys žmonės.
Tie, kurie dirba be plano ir chaotiškai, labai dažnai prisiima daugiau veiklų
nei gali atlikti, ko pasekoje patiria stresą bei įtampą, konfliktuoja su
aplinkiniais, nes neįvykdo savo prisiimtų įsipareigojimų.

Kodėl nesugebame skirti 10 min. plano peržiūrai arba jo
sudarymui? Dažnai tiesiog nesuvokiame, kad planuojant pasieksime daug daugiau
ir jausimės daug geriau, o veikiant be plano vėl ir vėl pateksime į aklavietę.
Čia visiškai nesvarbu kokias pareigas Jūs užimate – planavimas Jums visuomet
suteiks didžiulį pranašumą.

4. Iš pradžių
deleguokite ir tik po to pereikite prie kitų veiklų.

Jei tik yra užduočių, kurias galite perduoti kitiems,
būtinai tai padarykite. Net ir tuomet, kai atrodo, kad viską reikia daryti
pačiam, atidžiau apžvelgus darbus galima pamatyti, jog bent vienas iš jų gali
būti deleguotas.

Tol, kol turite ribojantį įsitikinimą, jog niekas kitas
darbų neatliks geriau nei Jūs pats, esate pasmerktas būti tarp tų, kurie nuolat
pervargę, suirzę, skubantys, prastos nuotaikos, dedantys daug pastangų ir
gaunantys tik pusėtinus rezultatus. Tuo tarpu tie, kurie sugeba suburti
stiprią komandą, sau pasilieka tik 20 proc. svarbiausių veiklų, o likusius 80
proc. perduoda komandos nariams. Šie žmonės kuria kompanijas, kuriose dirba
šimtai, tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių žmonių.

Kas trukdo deleguoti? Įsitikinimas: „Nėra kam…“. Ar tikrai
Jūsų komandoje nėra patikimų žmonių? 5 kartus savęs paklauskite: „Ar mano
komandoje yra žmonių, kuriems galėčiau deleguoti šią užduotį?“. Jei po penkto
karto Jūs tvirtai ir sąžiningai atsakysite „Ne“, tuomet pats laikas į svarbiausių
darbų sąrašą įtraukti naujų darbuotojų paiešką arba senų keitimą geresniais.
Jei dirbate vienas arba nuo Jūsų nepriklauso naujų komandos narių
priėmimas/atleidimas, paieškokite sau pagalbininkų „iš išorės“. Nustebsite,
kiek daug jaunų žmonių (17-23 metų) pasiryžusių kokybiškai atlikti Jūsų
rutinines užduotis vos už 200-300 Lt per mėnesį. Jei sau tokių išlaidų
leisti negalite – užsiimkite barteriniais mainais. Jūs padėsite kitam, kad
kitas padėtų Jums. Čia irgi slypi didžiulės galimybės.

5. Skirkite rytinį
laiką patiems svarbiausiems darbams. Kaip jau minėjau, daugeliui
laikas iki 12 val. yra pats produktyviausias. Daugiausia energijos, aštriausias
protas, aibės kūrybingų minčių ir lengviausia susikoncentruoti.

Skaitydami elektroninius laiškus, pildydami rutinines
ataskaitas, dirbdami paprastus fizinius darbus, Jūs brangiausią savo laiką
paleidžiate vėjais.

DIENA

6. Venkite
susitikimų, kuriuose Jums dalyvauti nebūtina.

Per daug dažnai žmonės vaikšto į darbinius susitikimus vien
iš smalsumo. Šių susitikimų metu gali nutikti taip, kad Jums bus paskirtos
papildomos užduotys arba pats jas prisiimsite. Galite būti įtrauktas į naujai
sukurtą darbinę grupę, nors grupės veikla jokios tiesioginės naudos Jūsų darbui
neturės. Panašus pavojus – pasiūlymai „išgerti kavos ir paplepėti“, kurių
galima sulaukti tiek iš kolegų, tiek iš seniai matytų bičiulių. Ugdykite
sau gebėjimą užduoti klausimą: „O koks šio susitikimo tikslas?“. Žmonės,
gyvenantys autopiloto būsenoje į tokį pasiūlymą nesusimąstydami atsako „Taip“,
o vėliau ima gailėtis supratę, kad diena ir taip kupina darbų. Tuomet jie
stengiasi sukurti kokią nors istoriją, kuri padėtų nuo šio susitikimo
išsisukti. Uždavę klausimą apie TIKSLĄ, Jūs galėsite kontroliuoti situaciją ir
spręsti reikia Jums to ar ne. Jei nuspręsite kad riekia, padarykite dar vieną
sprendimą – aiškiai apsibrėžkite susitikimo trukmę.

7. Venkite
neplanuotų, skubių ir impulsyvių veiklų.

Statistiškai iš 10 „skubių ir degančių“ darbų tik 1-2 būna
tikrai skubūs, o visi kiti gali palaukti savo eilės. Išlaikykite vidinę ramybę
tuo metu, kai panikos apimtas kolega, kuris, ko gero, neplanuoja savo laiko,
atbėga pas Jus ir bando sukelti tokią pat paniką Jums. Ramiai išsiklausinėkite,
kodėl tai skubu? Pasidomėkite ar gali tai padaryti kas nors kitas? O gal galima
tai atidėti? Ta pati taisyklė galioja ir su panikos apimtais klientais bei
vadovais. Tuo atveju, jei Jūs atidėsite savo užduotis ir kibsite į „gaisrų
gesinimą“, turėkite omeny, kad dalis Jūsų suplanuotų darbų bus neatlikta, o
Jūsų produktyvumas, užgesinus gaisrą, dažniausiai bus kritęs.

Kodėl mes imamės „gesinti gaisrus“? Pagrindinės
priežastys yra trys: norime išlikti draugiškais ir patogiais prieš aplinkinius;
bijome pasakyti argumentuotą „ne“ vadovui arba klientui; gyvename autopiloto
būsenoje ir nesusimąstydami reaguojame į visus aplinkos dirgiklius.

Po asmeninio efektyvumo seminarų, daugelis dalyvių su
nuostaba pamato, kiek daug užduočių galėjo būti apskritai neatliktos, o
užsibrėžti tikslai būtų vis vien pasiekti.

8. Darykite pertraukas. Ar
žinote kuo skiriasi patyręs sportininkas nuo jauno ir be patirties? Jauniklis
atėjęs į sporto salę čiumpa didelius svorius ir dirba per daug intensyviai, kai
tuo tarpu turintis patirtį atletas dirba nepersitempdamas ir skubėdamas tiek,
kiek to reikalauja situacija. Kitą dieną jaunasis entuziastas sporto salėje
nepasirodo, nes jam skauda visus kūno raumenis, o senasis ir toliau su malonumu
sportuoja.

Pertraukos – individualus dalykas, bet galiu parekomenduoti
tokį daugeliui tinkantį periodiškumą: valanda nepertraukiamo darbo – 5 min.
pertrauka. Dvi valandos nepertraukiamo darbo – 10 min. pertrauka. Trys valandos
darbo – 15 min. pertrauka. Fiziologiškai, žmogui, dirbusiam be
pertraukos tris valandas – būtina pailsėti. Geriausia pertrauka –
protinės veiklos pakeitimas fizine ir atvirkščiai.

Jei manote, kad galite intensyviai dirbti be jokių
pertraukų, ko gero esate vienas iš jaunųjų entuziastų, kuris greitu metu savo
kailiu patirs, o gal jau ir patiria, kas yra lėtinis nuovargis, padidėjęs
išsiblaškymas, vidinis nerimas, įtampa ir atminties spragos.

9. Skirkite vieną
valandą itin svarbiems darbams. Ši valanda ypatinga tuo, kad jos metu
Jūsų niekas negali trukdyti. Jokių telefono skambučių ar sms žinučių, jokių
elektroninių laiškų, jokių „Ar galiu užduoti vieną klausimą?“ iš kolegų pusės.
Jei reikia, užrakinkite kabineto duris. Jei neturite savo kabineto, užimkite
pasitarimų kambarį arba susiraskite kitą ramią vietą.

Ši valanda – tai metas, kuomet darbuojatės ties pačia
svarbiausia ar svarbiausiomis užduotimis arba ieškote sprendimų didžiausiems
iššūkiams. Jūs 100 proc. viso savo dėmesio skiriate tik vienai veiklai.
Nustebsite, kiek daug įžvalgų ir netikėtų sprendimo galimybių Jus aplankys
šiomis ypatingomis valandomis.

10. Nevenkite
nemalonių darbų.

Itin dažna situacija, kuomet žmogus sąmoningai atidėlioja
užduotis, kurios yra nemalonios. Tai gali būti pokalbis su kolega ar vadovu,
bloga naujiena klientui, ataskaitos parengimas ir t.t. Žiūrėkite į šias
užduotis kaip į iššūkius, kurie atsiranda Jūsų kelyje į sėkmę. Įveikę kiekvieną
iš jų Jūs augsite kaip asmenybė. Įveikę kiekvieną iš jų Jūs mažinsite streso ir
įtampos lygį savo darbe. Įveikę kiekvieną iš jų Jūs paliksite užnugaryje
tuos, kurie su savo iššūkiais susidoroti negalės.

Jei tokias veiklas atidėliosite, jos taps savotiškomis
pūliuojančiomis žaizdomis, kurios su kiekviena diena kels vis daugiau fizinio
ir psichologinio skausmo. Ar Jums to reikia?

VAKARAS

11. Skirkite 10 min.
analizei. Trumpai peržvelkite dienos darbus ir palyginkite išsikeltus
planus su gautais rezultatais.

Psichologai, dirbantys vadybos srityje pastebėjo, kad tie,
kurie sugeba rasti laiko dešimt minučių trunkančiai dienos veiklų analizei,
sumažina pasikartojančių klaidų skaičių nuo 15 iki 30 procentų ir maždaug tiek
pat procentų padidina savo veiklos kokybę. O tie, kurie uždaro ofiso duris
neturėdami dienos reziumė, greitu laiku vėl užlipa ant to paties grėblio.

12. Sudarykite darbų
planą sekančiai dienai.

Planuoti ryte gali tik tie, kurie apie savo dienos užduotis
sužino tik ryte atvykę į darbą. Visiems kitiems nuoširdžiai rekomenduoju
planuoti vakare. Turint planą sukurtą vakare, kitos dienos ryte jį bus
galima ramiai peržvelgti ir, jei reikia, pakoreguoti. Planuojant atminkite, kad
negalima užpildyti 100 proc. sekančios dienos laiko, nes dalis darbų
dažniausiai užtruks ilgiau nei Jūs galvojote, dalis veiklų bus ir neplanuotos.
60-70 proc. užpildykite, o 30-40 proc. palikite netikėtumams.

Atminkite, jog aplaidaus laiko planavimo pasekmės nepasirodo
taip greitai, kaip skausmas prisilietus prie įkaitusio lygintuvo pado. Jos
ateina daug lėčiau, bet ir trunka daug ilgiau, nei skausmas nusideginus
pirštą.\

Šiandien ambicingam ir veikliam žmogui sugebėti planuoti
laiką bei veiklas yra daug svarbiau nei kada nors anksčiau. O kaip Jums tai
sekasi daryti, geriausia parodo Jūsų vidinė savijauta. Jei pasibaigus darbo
dienai Jūs esate išsekę, suirzę, nepatenkinti savo veiklos rezultatais,
jaučiate įtampą ir matote, kad su kiekviena diena darbų apimtys nuolat auga –
Jums būtina kuo skubiau užsiimti savo veiklos efektyvumo klausimais. O
tuos, kurie tiek dieną, tiek ir vakare išlieka energingi, kurie planuoja
savaitėmis ar net mėnesiais į priekį, pasitiki savo komanda ir puikiai
deleguoja darbus – nuoširdžiai sveikinu, nes Jūs išlaikėte vieną svarbiausių
sėkmingo žmogaus egzaminų.

Tomas Kaulinskas

Da Vinci sistemos autorius

Daugiau apie Da Vinci sistemą
rasite čia.

Kaip planuoti
laiką, jog spėtum padaryti viską?

Gyvenimo kokybė priklauso nuo mokėjimo tvarkyti savo laiką.
Labai dažnai mes jį švaistom lyg turėtume begalę. Deja, žmogus gyvenime gali
gauti visko, išskyrus laiko.

Laikas – brangiausias išteklius, kurį vienintelį galime
išmainyti į tai, ko labiausiai trokštame. Sekundės, minutės, valandos, paros,
dienos, mėnesiai, metai... Jie bėga taip greitai. Jų negali sustabdyti ar
sutaupyti, gali tik įvairiai praleisti.

Dažnai girdžiu draugus sakant: “Neturiu laiko. Kaip viską
spėti?“ Kartais man atrodo, kad tie žmonės tiesiog nieko neveikia. Labai daug
laiko suryja kompiuteris, televizorius, azartiniai žaidimai ir t.t. Jie
„užkabliuoja“ žmogų ir nepaleidžia. Kai nieko neveiki laikas eina lėtai, tačiau
būtent taip jis yra švaistomas veltui. Šiandien žmonės švaisto savo laiką visai
nereikalingiems darbams. Darbai vis nukeliami ir vilkinami. O juk kiekvieną
dieną mes gauname vis kitą užduotį. Kaip suspėti, kaip surasti laiko taupymo
formulę?

Kalbėjausi su Rasa, daug dirbančia verslininke, klausiau
jos, kaip ji visur suspėja. O ji tiesiog atsakė: „taip, daug dirbu, įvairūs
susitikimai, posėdžiai atima laiko, bet spėju. Stengiuosi vadovautis posakiu: „ką galiu padaryti dabar, niekada nedarysiu
rytoj“. Aišku, visada trūksta „vienos nakties“, bet svarbiausius darbus
atlieku kuo anksčiau, o po to kitus mažiau reikšmingus“.

Saulė, dviejų vaikų dirbanti motina: „Laikas man be galo
greit bėga. Vos spėju atsikelti ir pagaminti pusryčius – žiūrėk, jau vakaras.
Tikrai sunku suspėti laiku nuvesti ir parvesti vaikus iš darželio, pagaminti
jiems maistą, visą dieną dirbti ofise ir dar pasidžiaugti, pabūti kartu su
vyru. Aš stengiuosi retai žiūrėti televizorių. Jis yra puikus tarnas,
bet prastas „šeimininkas“. Viską planuoju. Man patinka, kai žinau, ką
turiu veikti parėjusi namuose, o ne lakstau iš kampo į kampą kaip višta.
Mėgaujuosi ir džiaugiuosi kiekviena minute. Mėgstu pabūti tyloje, tiesiog
sėdėti ir viską apmąstyti. Tai man leidžia neprarasti ir nešvaistyti laiko“.

Yra ir kitų nuomonių. Mano geras pažįstama Simas visada
skundžiasi, kad neturi laiko nei namų darbam, nei draugam, net merginom. Kai
paklausiau, kaip jis tvarko savo laiką, Simas man atsakė: „ Tvarkau laiką? Na,
net nežinau, veikiu ką noriu ir kada noriu. Mano laiką gaišina tai, kad niekaip
negaliu visko padaryti produktyviai ir iš karto. Jei mama paprašo susitvarkyti
kambarį, aš jį tvarkau gal 3 valandas. Man norisi viską pasižiūrėti, prisėsti
prie kompiuterio, užkąsti. Deja, neturiu laiko. Namų darbus ir tuos ruošiu iki
vėlumos, o dažnai net neparuošiu, nes kai pradedu – jau būna vėlu“.

Simas užsiima tuo, kas „ėda“ laiką, jis nieko neplanuoja,
nesirūpina ir viską daro nenoriai. Bet Jūs galite sakyti, kad tai gerai. Jis
jaunas vaikinas, tegul atsipalaiduoja, džiaugiasi gyvenimu, juk būti rimtu dėde
jis dar spės. Bet ar neturėtume mokytis
taupyti laiką nuo mažų dienų? Juk kai darbus atlieki greičiau ir laisvo laiko
lieka daugiau. Mums pirmiausia
reikia atlikti savo pareigas, o tik po to malonumai ir pramogos. Jei neturi
pareigų – neturi ir teisių.

Keletas „auksinių patarimų“, kaip taupyti laiką:

.

Laikas kiekvienam iš mūsų yra brangus. Nė vienas žmogus
neturi jo tiek, kiek norėtų. Tad stenkis jį saugoti ir praleisti turiningai. Ar
nėra smagu praleisti laiką su mylimu žmogumi negu taisyti anksčiau paskubomis
atliktų darbų klaidas? Mėgaukis gyvenimu, mylėk ir saugok jį, bet neužsižaisk.
Laikas nesustodamas slenka po smiltelę. Jis nenumaldomas ir negailestingas.